- spulus
- spulùs, -ì adj. (4) KI507, K, J, Rtr, Š, BŽ625, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, N, L šykščiai taupus: Ji spulì gaspadinė Vl. Pasivydi sau pati valgyt, labai spulì Snt. Tu tiktai nebūk spulus, bet meilingas ir dosnus prš. Labai jau spulùs tavo tetėnas: jam ir šapelis be reikalo nenusimeta Gl.
spuliaĩ adv. K, DŽ, NdŽ; R168, MŽ222, L491: Tai, ką spuliai gyvendamas sutaupydavau, išleisdavau knygoms KlbXIV168(K.Būg). Gyvename kukliai ir spuliai LTII231(Tat). Galima spuliai ir betgi tvarkingai šeimininkauti Db.
Dictionary of the Lithuanian Language.